Kai geri alų, ir netikėtai nutrūksta pokalbis ir tarp būrio draugu atsiranda tylos minute tu gali gali juos pralinksminti pasakydamas tostą...

Kartą gyveno baisus drakonas, kuris maitinosi nekaltomis mergaitėmis.Tad pakelkim tostą už tai, kad jis atskridęs pas mus numirtų

iš bado.

Dievas yra pasakes : gerkit tik vieną dieną savaitei. Bet nepasakė kuria, tad gerkime kiekvieną dieną, kad nepraleistume tos vienintelės dienos. Į sveikata ! 

Vienas asilas apsimetė liūtu. Užsimetė ant savęs liūto kailį ir ėmė išdidžiai vaikščioti. Iš tolo jis ėmė kelti baimę, net privertė bėgti avių bandą. Bet papūtė stiprus vėjas, kailis nukrito ir apgavystė išaiškėjo. Žvėrys užpuolė asilą ir sumušė. Pakelkime bokalus už tai, kad nebūtume nei liūtais, nei asilais, o išliktume patys savimi.

Kartą paskendo laivas. Visi keleiviai žuvo, išsigelbėjo tik tėvas ir sūnus. Plaukia jie per bangas, įsikibę į rąstą, ir sūnus klausia tėvo: - Sakyk, tėve, ar dar gali būti kam sunkiau, negu mums dabar? - Tam dar sunkiau, sūnau, - atsakė tėvas, - kas artimo žmogaus laukdamas vis į kelią žiūri. Tad išgerkim už tuos, kurie laukia! 

Guli senukas mirties patale ir ateina giltinė. Ji sako viskas senuk pasiimu aš tave. O senukas sako: - Duok man dar pagyventi tiek kiek mano sode ant obels yra lapų. - Ne tiek žmonės negyvena! - sušuko giltinė. Aš tau duosiu pagyventi tiek metu kiek tu turi TIKRŲ draugų. O senis iškart ir numirė. Tad pakelkime taures už tikrus draugus!

Jaunuolis afganas vedė gražią dorą žmoną. Pirmąją vestuvių naktį liepė tarnui palaikyti žibintą. Kiek jaunavedys besistengė, tačiau niekaip negalėjo susidoroti su vedusio vyro pareiga. Tuomet jis atsikėlė ir pasiūlė tarnui pabandyti, o pats ėmė jam žibinti. Tuomet šeimininkas skėlė tarnui skambų antausį šaukdamas: - Niekše! Štai kaip reikia žibinti! Pakelkime taures, kad žibintas būtų laikomas tinkamai!

Kupranugaris gali dirbti septynias dienas negerdamas, O žmogus gali gerti septynias dienas nedirbdamas. Taigi pakelkime taures už žmonių galimybes ! 

Vyne – teisybė, aluje – jėga, brendyje – kilnumas, o vandenyje – chloras ir rūdys

Išgerkime, kad neturėtume rudžiu ir chloro

Kaip reaguoja įvairių tautybių moterys, kai vyras jas užklumpa lovoje su meilužiu?
Prancūzė: "O Poli! Gulk šalia!"
Amerikietė: "Sveikas, Džoni. Žinai, Haris irgi geras vyras."
Anglė: "Bili, tu pats kaltas - juk tu šiandien grįžai penkiomis minutėmis anksčiau negu visada."
Rusė: "Vasia, Vasia dėl Dievo meilės, aš juk nekalta: jis mane išprievartavo."
Žydė: "Abramai, tai tu? O kas guli šalia manęs?"
Lietuvė:
"Tai ko akis išsprogdinai? Tu irgi ne šventasis. Ak, tu šitaip negalėtum? Jeigu nebūtum impotentas - galėtum."
Tad pakelkime taures už tas moteris, kurioms geriausias meilužis - savo vyras!

Leiskit išgerti už tuos, kurie ir be mūsų apie mus gerai kalba.

Merginos - chemikės geria iki reakcijos praradimo. Merginos - medikės geria iki pulso praradimo. Išgerkime už merginas - fizikes, kurios geria iki pasipriešinimo praradimo!

Tegul jūsų troškimai bijo jūsų galimybių

Keliavo Ašotas iš vieno aūlo į kitą. Kelias ėjo kalnais, vingiavo tarp uolų ir bedugnių. Staiga asilas sustojo ir nė iš vietos. Ašotas pradėjo jį raginti, šūkauti. Asilas stovi kaip įkastas. Ėmė Ašotas jį keikti, vadinti visokiais žodžiais, talžyti botagu. Bet asilas kaip stovėjo, taip ir paliko stovėti. Paskui jis pats nuėjo. Ir tada Ašotas pamatė, kad už posūkio stovi didžiulis akmuo, kuris ką tik nukrito, ir jei asilas nebūtų sustojęs, akmuo būtų juos abu užmušęs. Apkabino šeimininkas protingą gyvulį ir padėkojo.
Tad išgerkim už tai, kad mes visada ginčydamiesi įsiklausytume į kito nuomonę, tegul jis būna net ir asilas.

                                                                                            Tamsus alus geriau už šviesų rytojų.....